- palaukys
- palaukỹs sm. (3b), palaũkis (2) Skr, pãlaukis (1) Vvr žr. palaukė:
1. Piemuo galvijus ganė pačiais palaukiaĩs J. Beardamas dirvą, visą pãlaukį nuganė su arkliais Vvr. Išved’ į pãlaukį arklį paganyt Lz. Mato, toks senelis tę palaukỹ Jrb. Negalėdamas sau vietos rasti bėgiojo palaukiais LzP. Pašiliais, palaukiais saulutė tekėjo LTR(Slk). Bėki, dukrele, palaukėlin ir paimki baltą akmenėlį! Dv.
2. Pãlaukė[je] visumet pirma šešėlis atsiranda Up.
◊ palaukių̃ žolė̃; Kos161 bot. kiauliauogė (Solanum nigrum).
Dictionary of the Lithuanian Language.
